struoga

strúoga sf. (1) NdŽ, LD193, struogà (4); Q637, CII1029, N, [K], KŽ žr. sruoga: 1. Krok, Klvr Strúogas paskyriau baltiniams ir mazginiams JI189. Ryt anksti kelsimės, reiks strúogos mušt Rdm. Iš šios strúogos bus didelis kamuolys Krsn. 2. Duok man kanapių struogą – botagą vysiu Lš. Strúoga linų MitI79. Oi tu kasele, šilko struogele, dar turi augtie nūnai dienelę LTR(Lp). 3. Rdm, Btr Vilnų strúoga Sn. Avies graži vilna – struogom Vlk. Išrauk linų struogą – pažiūrėsim valakno Kb. Dar žvake apdegina po struogelę plaukų LTR(Lš). Kap griebė boba seniui už plaukų, tai ir išpešė visą strúogą Pns. Kasos passukę struogõs Lz. Avyčių jau didelės struõgos, reikia kirpt Lz. | Išsitraukė šiaudų struogą, suglamžė, suplaušojo ir ėmė brėžti degtuką LzP. Vėjas degančias šiaudų struogas ant miesto stogų nunešė Kel1881,59. Arkliai suėdė paskiausią šieno struogą prš. 4. žr. sruoga 6: Kad tik maža struogẽlė miško išdegė Vrn. Miežius reik sėti, kad ant dangaus tokios strúogos yr kaip miežių varpos nulinkusios Prk. Ar matai py dangaus baltą strúogą? Sg. Strúoga saulės MitI79. Strúoga yr (pro debesis prasimuša spindulių pluoštai), bus lytaus MitI79. 5. sluoksnis: Čia pat yra ir plati struoga kietosios stogų klojamos uolos atrasta LC1886,51. Mėsa yr strúogomis MitI79, G112. 6. MitI79 mėlynė, kraujosruva.